エピソード

  • Optinės dangos: nematoma lazerių pusė

    Optinės dangos: nematoma lazerių pusė
    2024/10/31
    Lietuva didžiuojasi savo lazerių mokslu ir pramone – apie tai turbūt žinote daugelis. Tačiau gerų, galingų lazerių nebūtų be veiksmingų optinių elementų (veidrodžių, lęšių ir kitų), kurie padeda valdyti ir formuoti lazerio šviesą.
    O tokiems elementams labai praverčia optinės dangos – už plauką tūkstantį kartų plonesni įvairių medžiagų sluoksniai. Jie naudojami ne tik lazerinėms sistemoms, bet ir, pavyzdžiui, akiniuose, išmaniuosiuose telefonuose, automobiliuose ar kosminiuose palydovuose.
    Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) veikia Lazerinių technologijų skyriaus Optinių dangų laboratorija. Jos vedėja dr. Lina Grinevičiūtė – šio epizodo pašnekovė. Geriausios 2021 m. mokslinės disertacijos autorė pasakoja, kas yra optinės dangos, kaip jos gaminamos ir kokią naudą duoda ne tik mokslui, bet ir kiekvienam iš mūsų.
    Pokalbį veda Simonas Bendžius.
    続きを読む 一部表示
    39 分
  • Kada MXenų išradėjai gaus Nobelio premiją?

    Kada MXenų išradėjai gaus Nobelio premiją?
    2024/10/17
    2011 m. Jungtinių Valstijų Drekselio universiteto mokslininkai pirmieji pasaulyje sukūrė MXenus (angl. MXenes) – plika akimi nematomas, į suklijuotus popieriaus lapus panašias plokšteles.
    Dėl savo unikalių savybių MXenai greit išpopuliarėjo mokslo pasaulyje – ir šiandien jie plačiai tyrinėjami laboratorijose siekiant daug žadančias plokšteles panaudoti tokiose srityse kaip elektronika, energijos kaupimas, aplinkosauga ar biomedicina.
    MXenus tyrinėja ir FTMC Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus chemikas dr. Simonas Ramanavičius. Jo tikslas – šias medžiagas pritaikyti geriamojo vandens kokybės nustatymui ir teršalų pašalinimui.
    Ved. Simonas Bendžius
    続きを読む 一部表示
    34 分
  • Kaip gimė Visata?

    Kaip gimė Visata?
    2024/10/03
    Beveik prieš 14 milijardų metų atsirado Visata – ir šis faktas išlieka vienu labiausiai mūsų vaizduotę drebinančių dalykų. Kas gi ten dėjosi?
    Aiškaus, galutinio atsakymo neturi ir mokslininkai: visuotinai pripažįstama, kad Visata užgimė Didžiojo sprogimo metu – tačiau kas konkrečiai ten vyko? Ir dar: kas buvo prieš Didįjį sprogimą?
    Šiuos klausimus gvildena FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus astrofizikas dr. Mindaugas Karčiauskas. Jis – pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos kosmologas, t. y. mokslininkas, tiriantis Visatos kilmę, struktūrą ir galimą ateitį.
    Vienas iš „įrankių“ spręsti šias mįsles yra infliacijos teorija, kurią M. Karčiauskas vysto bei bando pagrįsti.
    Apie mūsų Visatos pradžią – interviu FTMC tinklalaidėje „Tai ką jūs ten
    Ved. Simonas Bendžius
    続きを読む 一部表示
    53 分
  • Ką atnešė puslaidininkių revoliucija?

    Ką atnešė puslaidininkių revoliucija?
    2024/09/19
    Puslaidininkiai – medžiagos, kurios XX a. viduryje sukėlė tikrą pasaulinę technologinę revoliuciją. Tai atvėrė kelią kompiuteriams, telefonams, interneto linijoms ir kitiems įrenginiams, be kurių šiandien tiesiog neįsivaizduotume savo kasdienybės.
    Fizinių ir technologijų centras (FTMC) – viena iš vietų Lietuvoje, kurioje mokslininkai intensyviai dirba su puslaidininkiais. Jie ir toliau tobulinami, o prie to prisideda FTMC Fizikinių technologijų skyriaus fizikas dr. Marius Treideris.
    Jis – šio epizodo pašnekovas, kuris pasakoja apie puslaidininkius ir savo naujausius darbus šioje srityje.
    Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.
    続きを読む 一部表示
    47 分
  • Karatė mokslų daktaras

    Karatė mokslų daktaras
    2024/05/23
    Taiklesnio apibūdinimo turbūt nesugalvosi. Šitaip žurnalistas Mindaugas Augustis prieš 5 metus pavadino kiokušin karatė meistrą, nusprendusį baigti savo profesionalo karjerą.
    Tas meistras – tai Lietuvos čempionas, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas dr. Vytautas Cėpla, kuris yra ir... FTMC Nanoinžinerijos skyriaus mokslininkas.
    Jis su kolegomis kuria dirbtines, į žmogaus organizmą panašias sistemas ląstelėms – kad šios geriau atkurtų audinius ir veiktų taip, kaip norima. Ši sritis tampa vis svarbesnė, ypač medicinoje.
    „Daugybę metų vaistų tyrimai būdavo atliekami su ląstelėmis ant stiklo arba plastiko. Galiausiai mokslininkai suprato, kad nesueina galai – jei tas pačias ląsteles įdėsime į vieną aplinką, jos į vaistus reaguoja vienaip, jei į kitą aplinką – vaistų poveikis jau bus kitoks. Organizme ląstelės elgiasi ir auga kitaip negu būdavo manoma.
    Tuomet ir kilo susidomėjimo banga – kaip sukurti tobulesnius audinius bei sąlygas, kad ląstelių aplinka kuo labiau primintų gyvą organizmą ir kad būtų galima atlikti tikslesnius tyrimus“, – pasakoja Vytautas.
    Jis taip pat tikisi, kad šių darbų dėka ateityje nebereikės etinių klausimų keliančių ir brangių eksperimentų su gyvūnais. Norima tai pakeisti kokybiškais organizmo atitikmenimis.
    Apie mokslą ir karatė – naujausias FTMC tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ epizodas. Pokalbį veda Simonas Bendžius.
    続きを読む 一部表示
    39 分
  • Įdomybės apie mikrobangas

    Įdomybės apie mikrobangas
    2024/05/10
    Justina Žemgulytė nuo paauglystės laikų mėgdavo ardyti televizorius, konstruoti sintezatorius ir gilintis į technologines subtilybes. O girdėdama aplinkinių kalbas, kad fizika – ne merginų reikalas, ji užpyko, pasiryžo įrodyti, kad šie žmonės klysta, ir sėkmingai įstojo į universitetą.
    Šiandien Justina yra FTMC Fizikinių technologijų skyriaus doktorantė ir dirba Mikrobangų laboratorijoje.
    Mikrobangos skirtos ne vien maistui pasišildyti: be šių bangų neįsivaizduotume daugybės mūsų civilizacijos pasiekimų, jų panaudojimas praverčia tiek kasdienėje buityje, tiek karyboje. Ir dar: pasirodo, iš mikrobangų netgi įmanoma išgauti atsinaujinančios elektros energijos!
    J. Žemgulytė pasakoja apie įdomius tyrimus, savo patirtį ir, ko gero, pačią populiariausią vietą FTMC – Mikrobangų beaidę kamerą.
    Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.
    続きを読む 一部表示
    38 分
  • Nuo variklių iki implantų

    Nuo variklių iki implantų
    2024/04/25
    Tribologija – mokslas, nagrinėjantis trintį, dilimą, sutepimą ir kitas sąveikas tarp judančių paviršių. Vienas pirmųjų tai tyrė Leonardas da Vinčis, o šiandien tribologija sujungia chemiją, fiziką, mechaniką, medžiagų inžineriją ir biologiją.
    Būtent pastarąja sritimi užsiima dr. Tadas Matijošius, FTMC Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus Tribologijos laboratorijos vadovas. Jaunasis mokslininkas su kolegomis tobulina medžiagas sąnarių, kaulų bei dantų implantams. Tai išties aktualu: dirbtinis sąnarys turi kuo mažiau trintis, nerūdyti ir neužsikrėsti bakterijomis. Taigi, Tado misija – palengvinti žmonių kasdienybę.
    Bet tai ne viskas. FTMC chemikas prisidėjo ir prie automobilių lenktynių sporto, suradęs patikimą būdą nuo trinties ir rūdijimo apsaugoti variklių stūmoklius.
    Apie tai ir daugiau – pokalbis, kurį veda Simonas Bendžius.
    続きを読む 一部表示
    46 分
  • Radioaktyviųjų dalelių tyrimai

    Radioaktyviųjų dalelių tyrimai
    2024/04/11
    „Darbas su radioaktyviomis dalelėmis yra viena įdomiausių sričių, kur dažnai reikia netradicinio požiūrio. Galima tirti įvairiausius procesus – tiek gamtoje, tiek branduoliniuose objektuose. Tai labai įdomi ir reikalinga sritis“, – savo veiklą pristato FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus fizikė dr. Rita Plukienė.
    Ji šioje srityje darbuojasi 20 metų ir iki šiol apie savo darbą kalba su užsidegimu!
    2023 m. Rita su kolegomis atliko reikšmingą tyrimą: išanalizavo radiologinę situaciją buvusioje sovietų karinėje bazėje Estijoje, kur buvo įrengtas povandeninių branduolinių laivų treniruoklis su dviem veikusiais reaktoriais. Estai planuoja šią bazę visiškai išvalyti – tačiau iki tol reikėjo surinkti svarbius duomenis. Ir čia lietuviai atėjo į pagalbą.
    Apie šį darbą, fiziko „branduolisto“ kasdienybę ir būsimą visai Lietuvai svarbią technologinę naujovę – pokalbis, kurį veda Simonas Bendžius.
    続きを読む 一部表示
    48 分